[PDF]
http://dx.doi.org/10.3952/lithjphys.44407
Open access article / Atviros prieigos straipsnis
Lith. J. Phys. 44, 283–289 (2004)
PHOTOLUMINESCENCE OF SMALL-SIZE
SEMICONDUCTOR QUANTUM DOTS
N. Žurauskienė
Semiconductor Physics Institute, A. Goštauto 11, LT-01108
Vilnius, Lithuania
E-mail: zurausk@pfi.lt
Received 31 March 2004
The results of photoexcited carrier dynamics
and optically detected microwave resonance (ODMR) spectroscopy of
smallsize InAs/GaAs quantum dots (QDs) are presented. Very long
lifetimes (1–10 ns) of photoexcited carriers were observed in this
system by time-resolved photoluminescence measurements. This
feature could be exploited to develop high-sensitivity infrared
photodetectors based on small-size quantum dots. The ODMR spectra
of InAs/GaAs QDs were detected via modulation of the total
intensity of the QDs emission induced by 95 GHz microwave
excitation, and the exciton fine structure was studied. The
microwave-induced signal at magnetic field of 1.6 T was attributed
to magnetic resonance transitions between spin states of holes
confined in the dots. The obtained low field (at 0.18 T) signal is
ascribed to cyclotron resonance of the electron in a
two-dimensional wetting layer, corresponding to an effective
electron mass of 0.053m0.
Keywords: nanostructures, semiconductor quantum dots,
photoluminescence, optically detected magnetic resonance, infrared
detectors
PACS: 78.67.Hc, 78.47.+p, 76.70.Hb
MAŽŲ PUSLAIDININKINIŲ KVANTINIŲ
TAŠKŲ FOTOLIUMINESCENCIJA
N. Žurauskienė
Puslaidininkių fizikos institutas, Vilnius, Lietuva
Pateikti rezultatai, gauti tiriant ypač mažų
(∼7 nm) InAs/GaAs kvantinių taškų (KT), užaugintų molekulinių
pluoštelių epitaksijos būdu, fotoliuminescenciją. Nerezonansiškai
fotosužadintų krūvininkų dinamika buvo tiriama nuo 80 iki 230 K
temperatūros ruože, naudojant 80 fs trukmės Ti:safyro lazerį (800
nm). Rasta, jog laike išskirtai InAs kvantinių taškų
fotoliuminescencijai būdinga trumpa (∼50 ps) užaugimo trukmė, o
eksitonų gyvavimo trukmė yra pakankamai ilga ir žemoje
temperatūroje (80 K) siekia 10 ns. Temperatūrai kylant, buvo
pastebėtas fotoliuminescencijos gesimas, kurį galima paaiškinti
krūvininkų terminiu išlaisvinimu iš KT ir jų nespinduline
rekombinacija. Taip pat pastebėta, kad fotoliuminescencijos
gesimas didesnių KT spektro juostos energijos verčių srityje yra
daug spartesnis, lyginant jį su mažų energijos verčių sritimi.
Galima paaiškinti, kad tai vyksta dėl krūvininkų terminio
išlaisvinimo iš mažų kvantinių taškų ir perėjimo per drėkinamąjį
kvantinio darinio sluoksnį į didesnių matmenų (mažesnės
spinduliavimo energijos) kvantinius taškus. Eksitonų smulkioji
sandara buvo tirta, naudojant optiškai detektuojamo magnetinio
rezonanso metodą, matuojant bendrą fotoliuminescencijos
intensyvumo pokytį, paveikus kvantinius taškus 95 GHz
mikrobangomis ir keičiant išorinį pastovų magnetinį lauką nuo 0
iki 6 T. Gautieji rezultatai aptarti, parodant mažų kvantinių
taškų perspektyvumą, kuriant infraraudonosios šviesos jutiklius.
References / Nuorodos
[1] H.C. Liu, Opto-Electronics Rev. 11(1), 1–5 (2003)
[2] L. Chu, A. Zrenner, M. Bichler, and G. Abstreiter, Appl. Phys.
Lett. 79(14), 2249–2251 (2001).
http://dx.doi.org/10.1063/1.1408269
[3] P. Bhattacharya, S. Krishna, J. Phillips, P.J. McCann, and K.
Namjou, J. Cryst. Growth 227–228, 27–35 (2001).
http://dx.doi.org/10.1016/S0022-0248(01)00627-3
[4] R. Heitz, M. Veit, N.N. Ledentsov, A. Hoffmann, D. Bimberg, V.M.
Ustinov, P.S. Kop'ev, and Zh.I. Alferov, Phys. Rev. B 56(16),
10435–10445 (1997).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.56.10435
[5] S. Sanguinetti, M. Henini, M. Grassi Alessi, M. Capizzi, P.
Frigeri, and S. Franchi, Phys. Rev. B 60(11), 8276–8283
(1999).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.60.8276
[6] Yu.I. Mazur, J.W. Tomm, V. Petrov, G.G. Tarasov, H. Kissel, C.
Walther, Z.Ya. Zhuchenko, and W.T. Masselink, Appl. Phys. Lett. 78(21),
3214–3216 (2001).
http://dx.doi.org/10.1063/1.1371965
[7] R. Heitz, H. Born, F. Guffarth, O. Stier, A. Schliwa, A.
Hoffmann, and D. Bimberg, Phys. Rev. B 64, 241305-1–241305-4
(R) (2001).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.64.241305
[8] X. Li and Y. Arakawa, Phys. Rev. B 56(16), 10423–10427
(1997).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.56.10423
[9] A.L. Efros, V.A. Kharchenko, and M. Rosen, Solid State Commun. 93(4),
281–284 (1995),
http://dx.doi.org/10.1016/0038-1098(94)00760-8
[10] M. Sugawara, Phys. Rev. B 51(16), 10743–10754 (1995).
http://dx.doi.org/10.1016/0038-1098(94)00760-8
[11] B. Cavenett, Adv. Phys. 30(4), 475–538 (1981).
http://dx.doi.org/10.1080/00018738100101397
[12] H.W. van Kesteren, E.C. Cosman, W.A.J.A. van der Poel, and C.T.
Foxon, Phys. Rev. B 41, 5283–5292 (1990).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.41.5283
[13] N. Žurauskienė, G. Janssen, E. Goovaerts, A. Bouwen, D.
Schoemaker, P.M. Koenraad, and J.H. Wolter, Phys. Status Solidi B 224,
551–554 (2001).
http://dx.doi.org/10.1002/1521-3951(200103)224:2<551::AID-PSSB551>3.0.CO;2-V
[14] G. Janssen, N. Žurauskienė, B. Partoens, B. Van Daele, E.
Goovaerts, A. Bouwen, P.M. Koenraad, and J.H. Wolter, Phys. Rev. B 68,
045329-1–045329-6 (2003).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.68.045329
[15] G. Janssen, A microwave resonance investigation of quantum
confined structures and defects in crystalline semiconductors, Ph.D.
Thesis (University of Antwerp, 2004)
[16] A.W.E. Minnaert, A.Yu. Silov, W. van der Vleuten, J.E.M.
Haverkort, and J.H. Wolter, Phys. Rev. B 63, 075303-1–075303-4
(2001).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.63.075303
[17] O. Stier, M. Grundmann, and D. Bimberg, Phys. Rev. B 59(8),
5688–5701 (1999).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.59.5688
[18] N. Žurauskienė, S. Marcinkevičius, G. Janssen, E. Goovaerts, A.
Bouwen, P.M. Koenraad, and J.H. Wolter, Materials Sci. Forum 384–385,
31–34 (2002).
http://dx.doi.org/10.4028/www.scientific.net/MSF.384-385.31
[19] T.P. Smith III and F.F. Fang, Phys. Rev. B 35,
7729–7731 (1987).
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevB.35.7729