PARAMETERIZATION OF NEW PARTICLE FORMATION AND GROWTH AT THE PREILA STATION
K. Plauškaitė, R. Kazlauskaitė, J. Andriejauskienė, and V. Ulevičius
Environmental Physics and Chemistry Laboratory, Institute of Physics, Savanorių 231, LT-02300 Vilnius, Lithuania
E-mail: ulevicv@ktl.mii.lt

Received 28 February 2005

The aerosol formation and subsequent particle growth in the ambient air have been observed at Preila station located in the coastal/marine environment. Submicron aerosol particle number concentrations and size distributions have been measured using a differential mobility particle sizer (ELAS-5Mc). The studied period covers June, July, and August 1997, June 2000, May 2001, and March, June, July, August, September, and October 2002. In this work, we related the nucleation events to atmospheric circulation and local meteorological parameters. Air mass backward trajectories were used to estimate the prehistory of sampled air. Moreover, trace gas (O₃, NO_x, and SO₂) concentrations were analysed. The observed nucleation mode growth, the source rate of condensable material, and the changes of hygroscopic properties during the nucleation and growth events were analysed. The new particle formation rate, condensation and coagulation sinks were calculated. The growth rates varied between 1.2 and 9.9 nm/h. The formation rate was 0.14 cm⁻³s⁻¹. Such a low value of the formation rate could explain why in Preila there are so few event days. The median condensation sink was 1.5·10⁻³ s⁻¹, and the vapour source rate was 8.06·10⁴ cm⁻³s⁻¹.

NAUJŲ DALELIŲ SUSIDARYMO IR AUGIMO PREILOS STOTYJE PARAMETRIZACIJA
K. Plauškaitė, R. Kazlauskaitė, J. Andriejauskienė, V. Ulevičius
Fizikos institutas, Vilnius, Lietuva

Preilos aplinkos tyrimų stotyje buvo stebimas aerozolio dalelių susidarymas ir tolesnis jų augimas aplinkos ore. Stebėti trumpi aiškaus jų susidarymo procesai, kurių eigą galima aiškinti intensyviu kai kurių parametrų kitimu. Tokio tipo nukleacija būdinga pajūrio zonoms. Kiekvienam nukleacijos epizodui buvo apskaičiuotas dalelių augimo greitis, naujų dalelių susidarymo sparta, kondensacinis ir koaguliacinis nuotėkiai, įvertinta galinčių kondensuotis garų koncentracija. Augimo greičiai kito nuo 1,2 iki 9,9 nm/h, neįprastai didelės jų vertės buvo gautos tuomet, kai oro masių pernaša buvo vakarų krypties. Tai gali būti susiję su didesne santykine drėgme, galėjusia paspartinti nanometrinių dalelių augimą. Naujų dalelių susidarymo sparta buvo 0,14 cm⁻³s⁻¹. Tokia maža sparta gali paaiškinti, kodėl Preiloje yra mažas stebimų epizodų kiekis. Didžioji jų dalis susidarė, kai oro masių pernaša buvo iš šiaurės ar šiaurės vakarų. Kondensacinis nuotėkis buvo 1,3·10⁻³ s⁻¹, o galinčių kondensuotis garų šaltinio sparta – 8,06·10⁴ cm⁻³s⁻¹. Apskaičiuota, kad koaguliaciniai nuotėkiai 1 nm dalelėms yra didesni, o 3 nm – mažesni. Tai reiškia, kad mažesnės dalelės egzistuoja trumpesnį laiką, nes greičiau koaguliuoja su kitomis aplinkoje esančiomis dalelėmis. Taigi, koaguliacinis nuotėkis gali apibūdinti dalelės gyvavimo trukmę. Vis dėlto santykinai trumpas matavimų laikas nebūtinai atspindi naujų dalelių susidarymo savybes metų sezonais, todėl yra būtini tolimesni tyrimai.