DEVELOPMENT OF LITHUANIAN PHYSICS IN THE SECOND HALF OF THE 20TH CENTURY: STATISTICAL ANALYSIS
R. Karazija^a, A. Momkauskaitė^b, and R. Kivilšienė^b
aVilnius Pedagogical University, Studentų 39, 08106 Vilnius, Lithuania
E-mail: karazija@itpa.lt
^bInstitute of Theoretical Physics and Astronomy of Vilnius University, A. Goštauto 12, 01108 Vilnius, Lithuania

Received 19 September 2005

Statistical regularities in the development of the Lithuanian physics in the second half of the 20th century are considered. After the extensive growth throughout the post-war period, the slowdown of a logistic character manifested itself in physics as well as in all the Lithuanian science; it occurred much earlier than the disintegration of the USSR began. After the restoration of Lithuania’s independence, the physicists due to their closer contacts with the Western science sooner adapted to the essential transformation of the Lithuanian R&D system. Though the percentage of scientists in physics did not exceed 6–7%, their contribution according to the number of papers included into ISI database and several other indicators reached 40–50% at the beginning of the 1990s. However, during the last decade the representatives of some other fields of the Lithuanian science have been actively integrating into the world science. The distribution of the age of physicists at the moment of conferring a PhD degree can be described by a lognormal function. The share of women had fluctuated and did not show the tendency to increase.

LIETUVOS FIZIKOS RAIDA XX A. ANTROJE PUSĖJE: STATISTINĖ ANALIZĖ
R. Karazija^a, A. Momkauskaitė^b, R. Kivilšienė^b
aVilniaus pedagoginis universitetas, Vilnius, Lietuva
^bVilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilnius, Lietuva

XX a. antroji pusė – svarbiausias Lietuvos fizikos plėtojimo etapas, jos pagrindinių krypčių formavimo, integravimosi į pasaulio mokslą laikotarpis. Dar neparašyta šio laikotarpio istorija turėtų remtis ne tik dokumentais, atsiminimais, bet ir statistiniais duomenimis. Šiame straipsnyje pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys apie Lietuvos fizikos raidą XX a. antroje pusėje, jos indėlį į Lietuvos ir pasaulio mokslą.
Fizikos augimas Lietuvoje pokario metais prasidėjo anksčiau negu daugelio kitų mokslo šakų, ir ji tapo lydere. Maždaug iki 1975 m. mokslo darbuotojų skaičius augo beveik eksponentiškai, tačiau vėliau – dėl TSRS mokslo sistemos uždarumo ir kitų trūkumų – kitimas įgijo logistinį pobūdį. Vis dėlto fizikai sugebėjo palaikyti neblogus ryšius su Vakarų šalių mokslo centrais, tai įgalino juos geriau pasinaudoti atsivėrusiomis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo platesnėmis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis, su mažesniais nuostoliais pragyventi reformų laikotarpį. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos fizikų indėlis į pasaulio mokslą pagal įvairius kiekybinius rodiklius – straipsnių skaičių moksliniuose žurnaluose su įtakos koeficientu, darbų cituojamumą, gaunamus tarptautinius grantus – sudarė net 40–50% viso Lietuvos mokslo indėlio. Pastaruoju metu gerokai išaugo chemikų, matematikų, medikų rodikliai, bet fizikai dar pirmauja pagal straipsnių, spausdinamų ISI sąrašo leidiniuose, skaičių.
Straipsnyje taip pat pateikiami ir aptariami statistiniai duomenys apie fizikų disertacijų gynimo dinamiką, amžių disertacijos gynimo metu, įvairių aukštųjų mokyklų indėlį rengiant mokslininkus, moterų mokslininkių procento kitimą ir kita.