[PDF]
http://dx.doi.org/10.3952/lithjphys.47319
Open access article / Atviros prieigos straipsnis
Lith. J. Phys. 47, 361–364 (2007)
OPTICAL INVESTIGATION AND
APPLICATION OF COPPER SELENIDE NANOWIRES*
R. Subasa, G. Statkutėa, I. Mikulskasa,
R. Ragalevičiusb, A. Jagminasb, and R.
Tomašiūnasa
aInstitute of Materials Science and Applied
Research, Vilnius University, Saulėtekio 10, LT-10223 Vilnius
E-mail: subas1984@yahoo.com
bInstitute of Chemistry, A. Goštauto 9, LT-01108
Vilnius, Lithuania
Received 10 July 2007
Growth and optical properties of
copper selenide nanowires (nws) in alumina template were studied
and discussed in respect to their application as films doped with
semiconductor nanocrystals that provide promising optical
properties. The results obtained indicate that nanoscaled copper
selenide structures uniformly embedded at the bottom of alumina
less than a micron in depth could be useful for mode locking in
picosecond YAG type lasers. The operating wavelength of the
material was identified by optical characterization. Copper
selenide nanowires were examined as saturable absorber to yield
passive wave mode-locking in a Nd3+/YAG laser (λ
= 1.064 µm). Both the deposition conditions and subsequent
annealing define the stoichiometry of copper selenides providing a
slight shift of absorption spectra.
Keywords: copper selenide nanowires,
picosecond YAG laser, mode-locking
PACS: 61.82.Rx, 73.50.Gr, 81.70.Fy
*The report presented at the 37th Lithuanian National Physics
Conference, 11–13 June 2007, Vilnius, Lithuania.
VARIO SELENIDO NANOVIELŲ OPTINIS
TYRIMAS IR TAIKYMAS
R. Subasa, G. Statkutėa, I. Mikulskasa,
R. Ragalevičiusb, A. Jagminasb, R.
Tomašiūnasa
aVilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų
mokslų institutas, Vilnius, Lietuva
bChemijos institutas, Vilnius, Lietuva
Puslaidininkiniais nanodariniais – vario
selenido nanovielomis – susidomėta po to, kai jų optiniame spektre
ties 1 µm bangos ilgiu buvo pastebėtas rezonansinis
sugerties maksimumas. Taigi, atsirado nauja nanodarinių medžiaga,
perspektyvi taikymams netiesinėje optikoje. Šiuolaikinės anodavimo
technologijos leidžia pagaminti nanometrų eilės ertmes aliuminio
okside, į kurias elektrochemiškai gali būti nusodintos įvairios
medžiagos, tame tarpe ir vario selenidas. Aptariama vario selenido
nanovielų formavimo technologija, pateikiami eksperimentiniai
nanovielų sandaros ir optinių savybių tyrimų bei taikymo lazerio
spinduliuotės modų sinchronizacijai rezultatai. Tyrimai parodė,
kad vario selenido nanovielas įmanoma panaudoti pikosekundiniuose
YAG tipo lazeriuose modų sinchronizacijai. Nustatyta, kad gautų
vario selenido nanodarinių sugerties juosta yra ties pagrindine Nd3+/YAG
lazerio bangos ilgio verte ~1,064 µm. Eksperimentų metu
taip pat pastebėta, kad, keičiant medžiagų santykinę atomų sudėtį,
keičiasi ir darinių parametrai: kristalinė sandara, sugerties
spektras. Tokiu būdu atsivertų galimybės šiuos darinius taikyti
lazeriams ir su kitos rūšies aktyviosiomis terpėmis.
References / Nuorodos
[1] S. Xu, H. Wang, J.-J. Zhu, and H.-Y. Chen, J. Cryst. Growth 234,
263–266 (2002),
http://dx.doi.org/10.1016/S0022-0248(01)01667-0
[2] H.-L. Li, Y.-C. Zhu, S. Avivi, O. Palchik, J.-P. Xiong, Y.
Koltypin, V. Palchik, and A. Gedanken, J. Mater. Chem. 12,
3723–3727 (2002),
http://dx.doi.org/10.1039/B206193G
[3] H. Su, Y. Xie, B. Li, and Y. Qian, Mater. Res. Bulletin 35,
465–469 (2000),
http://dx.doi.org/10.1016/S0025-5408(00)00233-6
[4] M.A. Malik, P. O'Brien, and N. Revaprasadu, Adv. Mater. 11,
1441–1444 (1999),
http://dx.doi.org/10.1002/(SICI)1521-4095(199912)11:17<1441::AID-ADMA1441>3.0.CO;2-Z
[5] Y. Zhang, Z.-P. Qiao, and X.-M. Chen, J. Mater. Chem. 12,
2747–2748 (2002),
http://dx.doi.org/10.1039/b205558a
[6] X. Changqi, Z. Zhicheng, Y. Qiang, and Z. Guixi, Mater. Res.
Innovat. 8, 166–167 (2004)
[7] K.V. Yumashev, N.N. Posnov, I.A. Denisov, V.P. Michailov, and
P.V. Prokosin, J. Opt. Soc. Am. B 7, 572–579 (2000),
http://dx.doi.org/10.1364/JOSAB.17.000572
[8] S.A. Zolotovskaya, N.N. Posnov, P.V. Prokosin, K.V. Yumashev,
V.S. Gurin, and A.A. Alexenko, Semicond. 38, 812–817 (2004),
http://dx.doi.org/10.1134/1.1777606
[9] S.A. Zolotovskaya, V.G. Savitski, P.V. Prokosin, and K.V.
Yumashev, J. Opt. Soc. Am. B 23, 1268–1275 (2004),
http://dx.doi.org/10.1364/JOSAB.23.001268
[10] e. g. G. Statkutė, R. Tomašiūnas, and A. Jagminas, J. Appl.
Phys. 101, 113715-1–9 (2007),
http://dx.doi.org/10.1063/1.2735397
[11] A. Jagminas, R. Juškėnas, I. Gailiūtė, G. Statkutė, and R.
Tomašiūnas, J. Cryst. Growth 294, 343–348 (2006),
http://dx.doi.org/10.1016/j.jcrysgro.2006.06.013
[12] A.S. Povarennykh, Crystal Chemical Classification of
Minerals (Plenum Press, New York, 1972),
http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4684-1743-2
[13] M.A. Korzhuev, V.Yu. Fedotov, N.Kh. Abrikosov, and V.F.
Bankina, Sov. Phys. Solid State, 27, 2189 (1984)
[14] K.V. Yumashev, V.S. Gurin, P.V. Prokoshin, V.B. Prokopenko, and
A.A. Alexenko, Phys. Status Solidi 224, 815 (2001),
http://dx.doi.org/10.1002/(SICI)1521-3951(200104)224:3<815::AID-PSSB815>3.0.CO;2-H
[15] B. Pejova and I. Grozdanov, J. Solid State Chem. 158,
49–54 (2001),
http://dx.doi.org/10.1006/jssc.2000.9055
[16] D. Lippkow and H.H. Strehblow, Electrochimica Acta 43,
2131 (1998),
http://dx.doi.org/10.1016/S0013-4686(97)10148-7
[17] S.R. Gosavi, N.G. Deshpande, Y.G. Gudage, and R. Sharma, J.
Alloys Compounds (2007) [corrected proof available online],
http://dx.doi.org/10.1016/j.jallcom.2007.03.068
[18] V.M. Garcia, P.K. Nair, and M.T.S. Nair, J. Cryst. Growth 203,
113 (1999),
http://dx.doi.org/10.1016/S0022-0248(99)00040-8