ĮŽANGA
Lengva pastebėti, kad profesorius Vytautas Balevičius yra
Cheminės fizikos institute Saulėtekyje – tai dažniausiai
išduoda koridoriuje skambantis jo skardus, pakilios nuotaikos
pokalbis su kolegomis bei savitas, su niekuo nesupainiojamas
juokas. Iš prigimties komunikabilus, jis iš kitų išsiskiria
neblėstančia, kone vaikiška aistra fizikai bei noru dalytis
savo žiniomis ir patirtimi. Jo kabineto durys visuomet atviros
tiek kolegoms, tiek studentams: pasibeldus visada galima
aptarti mokslinę problemą ir, jei nepavyksta iškart rasti
tikslaus atsakymo, išeiti su nuoroda į vertingą publikaciją ar
bent jau ant kelio užvedančia įžvalga. Profesorius yra pelnęs
ir studentų pagarbą bei simpatijas. Nors V. Balevičius
reguliarias paskaitas nustojo skaityti prieš kelerius metus,
buvę studentai iki šiol prisimena jo netradicinį dėstymo
stilių, nuoseklius paaiškinimus, taikliai parinktus pavyzdžius
bei dėstymą su aiškiai juntamu pakiliu patosu.
2026 m. liepos 26 d. profesorius V. Balevičius minės savo
75-erių metų jubiliejų. Sunku tuo patikėti, žvelgiant į jo
jaunatvišką išvaizdą, ir ypač žinant, kad jis vis dar pats
skaldo malkas ir valo savo namo kaminą. Ir vis dar išlieka
aktyvus Cheminės fizikos instituto akademiniame gyvenime,
eidamas profesoriaus emerito pareigas. V. Balevičiaus
profesinė fiziko karjera prasidėjo 1969 m., įstojus į Vilniaus
universiteto (VU) Fizikos fakultetą. Jau antrajame kurse jis
prisijungė prie Radiospektroskopijos mokslinės grupės
Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje. Vadovaujamas
profesoriaus Liudviko Kimčio, jis atliko pirmuosius rimtus
organinių medžiagų, pasižyminčių tarpmolekulinėmis
vandenilinio ryšio sąveikomis, branduolių magnetinio rezonanso
(BMR) matavimus. Jo ankstyvieji moksliniai rezultatai buvo
pristatyti ne vienoje studentų konferencijoje, o 1973 m. už
geriausią studento mokslinį darbą jam buvo įteiktas tuometės
Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos medalis.
1974 m., baigęs Fizikos fakultetą, V. Balevičius liko dirbti
Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje asistentu. Čia
jis tęsė organinių medžiagų mišinių ir vandenilinių ryšių
tyrimus, taikydamas BMR spektroskopiją. Nors formaliai nebuvo
įstojęs į aspirantūrą, V. Balevičius parengė disertaciją
„Trinarių tirpalų su vandeniliniais ryšiais tyrimas BMR
spektroskopijos metodu“. Šis darbas iš esmės rėmėsi penkiomis
publikacijomis [1–5], iš kurių dvi, pažymėtina, buvo
paskelbtos už „geležinės uždangos“ leidžiamame žurnale
„Organic Magnetic Resonance“. 1977 m. disertacija buvo
sėkmingai apginta tuometės Baltarusijos TSR mokslų akademijos
Fizikos institute Minske, ir jam buvo suteiktas fizikos ir
matematikos mokslų kandidato laipsnis. Disertacijos oponentai
buvo prof. P. M. Borodin (Sankt Peterburgo universitetas) ir
N. N. Šapetko (Karpovo institutas, Maskva).
Profesorius Liudvikas Kimtys ir dr. Vytautas
Balevičius analizuoja BMR spektrinių
matavimų duomenis Vilniaus universiteto Fizikos fakultete
1978 m.
Profesorius V. Balevičius yra užmezgęs ilgalaikius mokslinius
ryšius su kolegomis užsienyje. 1979–1980 m. jis stažavosi
Slovėnijos nacionaliniame chemijos institute Liublianoje.
Vadovaujamas profesoriaus Dušano Hadži (1921–2019), vieno iš
vandenilinių ryšių tyrimų pradininkų, jis tyrė fazinius
virsmus organinėse sistemose, taikydamas virpesinę
spektroskopiją. Tuo laikotarpiu buvo užmegztas ir vaisingas
bendradarbiavimas su žymiais Slovėnijos mokslininkais –
Jernejumi Stare, Janezu Mavri, Janezu Plavecu ir profesoriumi
Robertu Blincu (1933–2011). Praėjus daugiau nei dviem
dešimtmečiams, 2002 m., jis vėl sugrįžo į Slovėniją ilgesnei
mokslinei stažuotei, skirtai vandenilinio ryšio molekulinių
sistemų tyrimų plėtrai.
1990–1992 m. V. Balevičius, gavęs Alexanderio von Humboldto
fondo stipendiją, vykdė mokslinius tyrimus Darmštato technikos
universitete (Vokietija). Bendradarbiaudamas su profesoriumi
Alarichu Weissu ir profesoriumi Dieteriu Woermannu (Kelno
universitetas), jis dalį savo mokslinės veiklos skyrė fazinių
virsmų trinariuose vandens, organinių junginių ir neorganinių
druskų mišiniuose BMR tyrimams. Jis buvo vienas pirmųjų,
pritaikiusių tuo metu naujus laiko renormalizacijos grupės
metodus ir dekoruotųjų gardelių modelius, aiškinant šių
sudėtingų molekulinių sistemų fazinių diagramų priklausomybę
nuo druskos prigimties ir koncentracijos. Darmštate taip pat
užsimezgė bendradarbiavimas su profesoriumi Hartmutu Fuessu,
tiriant kritinius reiškinius dvinarėse druskų tirpalų
sistemose BMR relaksacijos metodais. Vėliau V. Balevičius
koordinavo kelis dvišalius Vokietijos ir Lietuvos mokslinius
projektus, skirtus faziniams virsmams joninėse sistemose ir
dinaminei branduolių poliarizacijai kietuosiuose kūnuose
nagrinėti.
1974–1995 m. V. Balevičiaus moksliniai rezultatai buvo
apibendrinti habilitaciniame darbe „Iš dalies tvarkių
molekulinių sistemų fazinių virsmų BMR ir vibracinė
spektroskopija“. Šiame darbe pateikti originalūs autoriaus
moksliniai tyrimų rezultatai, gauti tiriant fazinius virsmus
skysčiuose ir orientacine netvarka pasižyminčiuose
kristaluose, taip pat tvarkos–netvarkos reiškinius organinių
ir joninių medžiagų tirpaluose. Pagrindiniai taikyti tyrimo
metodai – BMR, IR sugerties bei Ramano sklaidos
spektrometrija. V. Balevičius habilitacinį darbą sėkmingai
apgynė 1996 m. Vilniaus universitete, jam buvo suteiktas
habilituoto daktaro laipsnis.
Po habilitacijos profesoriaus V. Balevičiaus moksliniai
interesai pakrypo į joninių skysčių, biomedicininiu požiūriu
reikšmingų liotropinių chromoninių skystųjų kristalų, kietojo
kūno polimerų ir mažamačių protonų laidininkų – svarbių dėl
galimų jų taikymų inovatyviojoje medicinoje – BMR tyrimus.
Dirbdamas šiose srityse, jis glaudžiai bendradarbiavo su prof.
Zofia Gdaniec (Lenkijos mokslų akademijos Bioorganinės
chemijos institutas, Poznanė), prof. Vladimiru I. Čižiku
(Sankt Peterburgo universitetas), profesoriais Valerijumi
Pogorelovu ir Iryna Doroshenko (Taraso Ševčenkos nacionalinis
Kyjivo universitetas), dr. Vaidu Klimkevičiumi (VU), prof.
Aivaru Kareiva (Vilniaus universitetas), prof. Jūru Baniu (VU)
bei prof. Jérômeʼu Hirschingeriu (Strasbūro universitetas). Be
to, glaudžiai bendradarbiaujant su dr. Georgeʼu Pitsevichiumi
(Baltarusijos valstybinis universitetas, Minskas), IR
spektroskopijos metodais buvo nagrinėjami protonų
anharmoniniai valentiniai virpesiai stipriais vandeniliniais
ryšiais pasižyminčiose molekulinėse sistemose.
Per savo mokslinę karjerą V. Balevičius paskelbė daugiau nei
130 mokslinių publikacijų ir skaitė per 100 pranešimų, tarp jų
– ir kviestinių, tarptautinėse konferencijose. 2012 m. V.
Balevičiui kartu su jo artimu kolega prof. Valdu Šablinsku
buvo paskirta Lietuvos mokslo premija – aukščiausias
nacionalinis mokslinių pasiekimų įvertinimas. 2016 m.
Tarptautinė pažangiųjų medžiagų asociacija (angl.
The
International Association of Advanced Materials) V.
Balevičių apdovanojo medaliu už reikšmingą indėlį į
medžiagotyrą, inžineriją ir technologijas.
Profesorius V. Balevičius pelnė Fizikos fakulteto bendruomenės
pasitikėjimą, 2006–2015 m. vadovaudamas Bendrosios fizikos ir
spektroskopijos katedrai, o 2007–2017 m. eidamas Fizikos
fakulteto dekano pareigas. Jo iniciatyva 2012 m. VU Fizikos
fakultete buvo įkurtos modernios BMR ir EPR laboratorijos.
Taip pat jis užtikrino Alexanderio von Humboldto fondo paramą
pažangiai virpesinės spektroskopijos įrangai įsigyti,
įskaitant didelės galios nuolatinės veikos argono lazerį ir
„Bruker FTIR Vertex“ spektrometrą. Jis vadovavo trijų
doktorantų – Valdo Šablinsko, Vytauto Klimavičiaus ir Lauryno
Dagio – disertacijoms bei konsultavo doktorantę Kristiną
Kristinaitytę. V. Šablinskas tapo vienu iš virpesinės
spektroskopijos lyderių Vilniaus universitete ir vėliau
vadovavo tiek Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedrai,
tiek naujai įkurtam Cheminės fizikos institutui Fizikos
fakultete. V. Klimavičius daktaro disertaciją apgynė 2017 m.,
vėliau gavo Alexanderio von Humboldto stipendiją kietųjų kūnų
dinaminės branduolių poliarizacijos tyrimams atlikti Darmštato
technikos universitete, o 2020 m. sugrįžo į Vilniaus
universitetą ir šiuo metu vadovauja BMR laboratorijai Cheminės
fizikos institute. L. Dagys 2019 m. įgijo daktaro laipsnį ir
2018–2022 m. atliko podoktorantūros stažuotę profesoriaus
Malcolmo Levitto BMR grupėje Sautamptono universitete, kur
tyrė sukinių dinamiką stipriuose ir silpnuose magnetiniuose
laukuose. 2021 m. kartu su kolegomis jis buvo apdovanotas
prestižine Schrödingerio premija. Po darbo įmonėje „NVision
Imaging Technologies GmbH“ Ulme L. Dagys 2023 m. sugrįžo į
Vilniaus universitetą ir toliau prisideda prie BMR tyrimų
plėtros Cheminės fizikos institute.
Šis specialusis „Lietuvos fizikos žurnalo“ numeris yra kolegų
ir bičiulių dedikacija profesoriui Vytautui Balevičiui jo
75-mečio proga, nuoširdžiai dėkojant už ilgametį vaisingą
bendradarbiavimą, įkvepiančias mokslines diskusijas, jėgų ir
laiko negailėjusią mentorystę bei tvirtą bičiulystę.
Prof. habil. dr. Liudvikas Kimtys† ir prof.
dr. Kęstutis Aidas
2026 m. vasario 27 d.
INTRODUCTION
The presence of Professor Vytautas Balevičius
at the premises of the Institute of Chemical Physics in
Saulėtekis is unmistakable. His loud, joyful conversations with
colleagues in the corridor and his distinctive laugh are
immediately recognizable. Although naturally talkative, what
truly distinguishes him is his enduring, almost childlike
passion for physics and his remarkable willingness to share
knowledge. His office door has always been open to colleagues
and students alike: one could knock to discuss a scientific
problem and typically leave – if not with a definitive answer –
then at least with a valuable reference or an insightful
suggestion pointing toward the right direction. He is equally
appreciated by students. Although Vytautas Balevičius stopped
delivering regular lectures only a few years ago, those
fortunate enough to attend his classes vividly recall his
unconventional teaching style, lucid explanations, well-chosen
examples, and the characteristic panache with which he presented
the material.
Professor Vytautas Balevičius will celebrate his 75th birthday
on 26 July 2026. This milestone is difficult to infer either
from his youthful appearance – which suggests a considerably
smaller number – or from his current level of activity. He
continues to chop wood and clean the chimney of his house
himself, and he still remains scientifically active at the
Institute of Chemical Physics as Professor Emeritus. His career
as a professional physicist began in 1969 when he enrolled in
the Faculty of Physics at Vilnius University. He joined the
Radiospectroscopy Group at the Department of General Physics and
Spectroscopy during his sophomore year. Under the supervision of
Professor Liudvikas Kimtys, he performed his first serious NMR
measurements on organic mixtures exhibiting hydrogen bonding.
His early scientific results were presented at several student
conferences, culminating in the award of a medal from the then
Ministry of Higher and Specialized Secondary Education for the
best student work in 1973.
After graduating from the Faculty of Physics in 1974, V.
Balevičius remained with the Radiospectroscopy Group as an
assistant. He continued his investigations into the properties
of organic mixtures and hydrogen bonding using NMR spectroscopy.
Although he never enrolled in a PhD program, V. Balevičius
managed to prepare his Doctoral Dissertation entitled ‘NMR
spectroscopy of ternary systems with hydrogen bonding’. The
dissertation was mainly based on five publications [1–5], two of
which appeared – notably for that time – in the journal
published beyond the Iron Curtain,
Organic Magnetic
Resonance. He successfully defended his dissertation at
the Institute of Physics of the Academy of Sciences of the
Belorussian SSR in Minsk in 1977, receiving the degree of
Candidate of Sciences in Physics and Mathematics. The reviewers
of his dissertation were Prof. P. M. Borodin (St. Petersburg
University) and N. N. Shapetko (Karpov Institute, Moscow).
Professor Liudvikas Kimtys
and Dr Vytautas Balevičius at the NMR
spectrometer in the Faculty of Physics of Vilnius
University in 1978.
Professor Balevičius has cultivated extensive and long-standing
international collaborations. In 1979–1980, he worked as a
postdoctoral researcher at the National Institute of Chemistry
in Ljubljana, Slovenia. Under the supervision of Professor Dušan
Hadži (1921–2019), one of the pioneers of hydrogen-bond
research, he investigated phase transitions in organic systems
using vibrational spectroscopy. During this period, he initiated
fruitful collaborations with prominent Slovenian scientists
Jernej Stare, Janez Mavri, Janez Plavec and Professor Robert
Blinc (1933–2011). More than two decades later, in 2002, he
returned to Slovenia for another extended research stay devoted
primarily to studying hydrogen-bonded molecular systems.
Between 1990 and 1992, V. Balevičius conducted research at the
Darmstadt University of Technology, Germany, as a recipient of
an Alexander von Humboldt Fellowship. Working with Professor
Alarich Weiss and Professor Dieter Woermann (University of
Cologne), he redirected part of his scientific focus toward NMR
studies of phase transitions in complex ternary aqueous systems
of organic compounds and inorganic salts. He was among the first
to apply novel time renormalization group approaches and
decorated lattice models to interpret the dependence of phase
diagrams of such complex molecular systems on salt type and
concentration. During his stay in Darmstadt, he also established
a collaboration with Professor Hartmut Fuess, studying critical
phenomena in binary salt solutions using NMR relaxation
measurements. V. Balevičius later coordinated several bilateral
German-Lithuanian research projects on phase transitions in
ionic systems and dynamic nuclear polarization in solid-state
materials.
The scientific achievements of V. Balevičius during 1974–1995
were summarized in his Habilitation Thesis entitled ‘NMR and
vibrational spectroscopy of phase transitions in partially
ordered systems’. This work presented original contributions to
the understanding of phase transitions in liquids and
orientationally disordered crystals, as well as order-disorder
phenomena in organic and ionic solutions studied by NMR, IR
absorption and Raman spectroscopy. He successfully defended his
habilitation at Vilnius University in 1996 and was awarded the
degree of
Doctor habilitatus.
In the post-habilitation period, Professor Balevičius expanded
his research toward NMR investigations of ionic liquids,
lyotropic chromonic liquid crystals of biomedical relevance,
solid-state polymers, and low-dimensional proton conductors with
potential applications in innovative medicine. In these areas,
he collaborated extensively with Prof. Zofia Gdaniec (Institute
of Bioorganic Chemistry, Polish Academy of Sciences, Poznań),
Prof. Vladimir I. Chizhik (St. Petersburg University),
Professors Valeriy Pogorelov and Iryna Doroshenko (Taras
Shevchenko National University of Kyiv), Dr Vaidas Klimkevičius
(Vilnius University), Prof. Aivaras Kareiva (Vilnius
University), Prof. Jūras Banys (Vilnius University) and Prof.
Jérôme Hirschinger (Strasbourg University). In addition, proton
stretching with anharmonic coupling in strongly hydrogen-bonded
molecular systems was investigated by IR spectroscopy in close
collaboration with Dr George Pitsevich (Belarusian State
University, Minsk).
Over the course of his career, V. Balevičius has authored more
than 130 scientific publications and delivered over 100 invited
and contributed presentations at international conferences. In
2012, he shared the Lithuanian Science Prize of the Lithuanian
Academy of Sciences with his close colleague Prof. Valdas
Šablinskas – the highest national recognition for scientific
achievements. In 2016, the International Association of Advanced
Materials honoured him with its medal in recognition of his
significant contributions to materials science, engineering and
technology.
Professor V. Balevičius has earned the trust of the Faculty of
Physics community, serving as Head of the Department of General
Physics and Spectroscopy (2006–2015) and as Dean of the Faculty
(2007–2017). He has played a pivotal role in establishing modern
NMR and EPR laboratories at the Faculty of Physics of Vilnius
University in 2012. He also secured support from the Alexander
von Humboldt Foundation for the acquisition of advanced
vibrational spectroscopy equipment, including a high-power
continuous-wave argon laser and a Bruker FTIR Vertex
spectrometer. He has supervised three PhD students Valdas
Šablinskas, Vytautas Klimavičius and Laurynas Dagys, and he
served as consultant to a PhD student Kristina Kristinaitytė.
Valdas Šablinskas became a leading specialist in vibrational
spectroscopy at Vilnius University and later headed both the
Department of General Physics and Spectroscopy and the newly
established Institute of Chemical Physics at the Faculty of
Physics. Vytautas Klimavičius defended his PhD Thesis in 2017
and subsequently received an Alexander von Humboldt Fellowship
to pursue advanced studies of dynamic nuclear polarization in
solid-state materials at the Darmstadt University of Technology.
He returned to Vilnius University in 2020, and now leads the NMR
Laboratory at the Institute of Chemical Physics. Laurynas Dagys
obtained his PhD in 2019. He completed postdoctoral work in the
NMR group of Professor Malcolm Levitt at the University of
Southampton where he investigated spin dynamics in high and low
magnetic fields during the period 2018–2022. Together with
colleagues, L. Dagys received the prestigious Schrödinger Award
in 2021. After a period at NVision Imaging Technologies GmbH in
Ulm, he returned to the Institute of Chemical Physics in 2023
and contributes to the advancement of NMR research at the
Institute.
This special issue of the
Lithuanian Journal of Physics
is a tribute from colleagues and friends of Vytautas Balevičius
on the occasion of his 75th birthday. It is offered in sincere
appreciation of his many years of fruitful collaboration,
inspiring scientific discussions, dedicated mentorship, and
enduring friendship.
Prof. Dr Habil. Liudvikas Kimtys† and Prof.
Dr Kęstutis Aidas
27 February 2026
Nuorodos / References
[1] L. Kimtys, V. Balevičius, and M.L. Balevičius, The
correlation of chemical shifts of hydroxyl protons and hydroxyl
hydrogen charges, Liet. Fiz. Rink.
15, 398 (1975).
[2] V. Balevičius and L. Kimtys, Temperature dependences of
1H
NMR shift of trimethylacetic acid in DMSO, Liet. Fiz. Rink.
15,
1041 (1975).
[3] V. Balevičius and L. Kimtys, Analysis of association
processes of trimethylacetic acid in acetone: the quasilattice
approximation, Liet. Fiz. Rink.
16, 685 (1976).
[4] V. Balevičius and L. Kimtys, A
1H NMR study of
hydrogen bonding and complexation processes of trimethylacetic
acid in acetone, Org. Magn. Reson.
8, 180 (1976),
https://doi.org/10.1002/mrc.1270080404
[5] V. Balevičius and L. Kimtys, An
1H n.m.r. study
of complexation and self-association processes in the ternary
system:
tert-butyl alcohol–acetone–cyclohexane, Org.
Magn. Reson.
9, 489 (1977),
https://doi.org/10.1002/mrc.1270090809