Ar žmonės - vienintelės protingos būtybės Visatoje? Ar gali žmonija tikėtis rasti "proto brolių" kitose planetose? Norėdamas gauti atsakymą į šiuos klausimus, mūsų korespondentas Aloyzas ir aplankė profesorių D. Protą. Mat profesorius tik užvakar grįžo iš tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos nežemiškų civilizacijų problemoms.
Korespondentas. Sveiki sugrįžę, profesoriau. O, koks jūs įdegęs!
Profesorius. Taigi, matote nosis jau lupasi. Kur čia neįdegsi tropikuose... Konferencija vyko Tuamotu salose. Tų salų menka civilizacija man ir kolegoms mokslininkams nuolatos piršo mintį, kad Žmonijos civilizacija ir kultūra yra niekniekis prieš Visatoj galbūt egzistojančias civilizacijas.
Korespondentas. Tai vis dėlto egzistuoja kitos civilizacijos?
Profesorius. Matote, mokslas šiuo atveju negali sakyti nei "talp", nei "ne". Negali todėl, kad neturi jokių faktų. Tačiau jei manote, kad daugiau civilizacijų nėra, tai nėra. O jei manote, kad yra, tai iškart pasipila aibė klausimų: kur jų ieškoti, ar galima jas pasiekti, ar verta žmonijai užmegzti su jomis ryšius ir t.t. Tokias problemas konferencijoje ir svarstėme. Pirmoji jų, - kur ieškoti kitų civilizacijų, - iškart virsta kita: kur ieškoti nežemiškos gyvybės? Manoma, kad civilizacijos be gyvybės nėra ir negali būti. O kas yra gyvybė?
Korespondentas. Na, pirmiausia, mikrobai, po to - primityvūs daugialąsčiai augalai ir gyvūnai, toliau labiau išsivystę organizmai, o galų gale - tie, kurie sukuria civilizaciją: humanoidai sausumoje arba delfinoidai vandeny... Betgi ne, ką aš sakau. Galbūt gali savo civilizaciją sukurti ir paukščiai, vabzdžiai, netgi vėžiagyviai... O gal - krūmai, samanos? Ne, nežinau. O gyvybė - tai kada gamtos tvariniai sugeba iš aplinkos pasiimti energiją ir medžiagas, reikelingas savo egzistavimui ir dauginimuisi palaikyti.
Profesorius. Teisingai, gyvybė aktyviai sąveikauja su savo aplinka: medelis nelaukia vandens iš lietaus, o šaknimis siurbia iš žemės drėgmę; katė nelaukia išsižiojus, kol žvirblis į burną įskris. Tik kodėl, jei kalbame apie gyvybę apskritai, apie kosminę gyvybę, kodėl vis minime žemiškosios gyvybės atstovus, lyginame kitas gyvybės formas su samanomis, žuvimis, žvėrimis, žmogumi? Juk jei prisistatys jums ateivis iš kitos plonetos ir išaiškins, kad gyvena vandenyje, tai gal ir pavadinsit jį žuvimi. O jei paaiškės, kad jis gyvena skystame amoniake?
Noriu pabrėžti, kad per ilgai mes žemiškos gyvybės matais matuojame gal visai kitokią gyvybę. Kol kas, tiesa kita gyvybė - tik mūsų vaizduotės kūrinys. Bet vis vien nedera priskirti tam tikrų žemiškos gyvybės savybių visai gyvybei apskritai. Tai iš esmės tas pats, kaip gaidžiui dar dvi kojas pripiešti.
Korespondentas. Gal paaiškintumėt plačiau, profesoriau?
Profesorius. Prašau, štai dar pavyzdys. Buvo anksčiau gana garsiai tvirtinama, kad negali būti gyvybės ten, kur temperatūra aukšesnė nei 100oC. Ir remtasi tuo, kad organizmų ląstelėse esantis vanduo tokioje temperatūroje būtinai užverda, garai suplėšo ląstelių sieneles, ir viskas. Visi tuo tikėjo. Ir pamanykit, kai rado ne kur kitur, o tik mūsų gimtojoj Žemėj bakterijas, kurios gyvena 300 ar 400 laipsnių karščio vandeny, srūvančiame iš plyšių jūros dugne, tai - didžiausia sensacija! O juk tai visai normalu: jūros ar vandenyno dugne slėgis labai didelis, spaudžia storas vandens sluoksnis, ir todėl vanduo neužverda net tokiame pragariškame karštyje.
Taigi surasta jau tokia gyvybė Žemėje, kokios visai neseniai niekas net neįtarė esant.
Korespondentas. Vadinasi, jūs manote, kad vėl prasminga yra klausti "Ar gyvybė yra Marse?", taip?
Profesorius. Ir ne tik Marse. Žinoma, Saulės sistemoje tik Žemė tinka gyventi žmogui ir kitiems gyvūnams bei augalams, išskyrus gal vieną kitą mikrobą. Bet kad ne žmogui kitos planetos netiktų - netiesa. Beje, šitą hipotezę apie gyvybę kitose Saulės sistemos planetose išdėstė konferencijoje Rusijos mokslininkas Umovas ir JAV mokslininkas Maindas. Jie teigė, kad kitose planetose, kur slėgis ir temperatūra yra kitokie negu Žemės paviršiuje, gyvybės pagrindas gali būti visai kitų elementų junginiai. Mūsų aminorūgštis, "baltymų statybos plyteles" ten atitiktų irgi labai sudėtngi, bet jau ne anglies, vandenilio ir kitų, o, tarkime, silicio, vandenilio ir kitų elementų junginiai, vandenį atstotų sieros vandenilis ir kitokios medžiagos. Žodžiu, kitose fizinėse sąlygose, kur baltyminė gyvybė yra nestabili ir suyra, irgi gali būti stabilūs tokie junginiai, kurie šiaip suyra čia, Žemėje. Ir tie stabilieji junginiai galėtų būti tokie sudėtingi, kad iš jų tiktų "lipdyti" gyvus organizmus.
Korespondentas. Tačiau ar tokius organizmus, jei jie būtų protingi, galima būtų laikyti žmogaus proto broliais?
Profesorius. Kodėl gi ne? Jie turėtų suprasti, kad gyvena Saulės arba savo planetos gelmių energijos dėka, turėtų tikriausiai žinoti, iš ko patys yra sudaryti. Vadinasi, sąvokos "energija" ir "cheminis elementas" turi būti jiems suprantamos. Na, ir daugelis kitų sąvokų, bet ne visos. Pavyzdžiui, jei jie neturi kojų, tai gal neturės ir sąvokos "koja".
Tai va, kolega, apie vieną iš konferencijoje iškeltų hipotezių papasakojau, tačiau buvo jų ir daugiau. Tos - gal kitam kartui.
Korespondentas. Ačiū už pokalbį.