Gediminas (~1275-1341), pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos. ~1295(?)-1316 m. – LDK submonarchas (ar bent jau Žemaičių kunigaikštis), 1316-1341 m. – LDK didysis kunigaikštis.

Gediminas valdymas ir jo reikšmė

Gedimino kaip LDK didysis kunigaikštis valdymo laikotarpis nepasižymi didesnėmis karinėmis lietuvių pergalėmis, išskyrus gal tik Medininkų mūšį (1320 m.). LDK užsienio politiką Gediminas vykdė atremdamas kryžininkų agresiją ir kartu daugiausia diplomatinėmis priemonėmis varžydamasis su Aukso Orda bei tuometine jos sąjungininke – XIV a. Maskvos DK. LDK sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Jam valdant prie LDK buvo prijungti Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), vasalinėn priklausomybėn nuo LDK pateko Pskovas (~1320 m.), Černigovas (~1323 m.), Severėnų Naugardas (~1323 m.), Smolenskas (~1325 m.), Kijevas (iki 1330 m.), Perejaslavlis (iki 1330 m.). LDK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu. ~1325 m. kautynėse prie Irpenės upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, Briansko ir kt. Kijevo sąjungininkų kariuomenę, sau pavaldžiu Kijevo kunigaikščiu Gediminas paskyrė lietuvį Mintautą Fiodorą ar Algimantą Fiodorą. 1322 m. Gediminas sudarė prieš Vokiečių ordiną nukreiptą LDK karinę sąjungą su Mazovija, o 1325 m. – ir su Lenkija (tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona ištekėjo už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero). Gediminas yra bene pirmasis Lietuvos valdovas, suformulavęs plačią LDK vesternizacijos programą; siekdamas ją įgyvendinti, 1323-1324 ir 1341 m. jis nesėkmingai mėgino apsikrikštyti. Kryžiuočiai visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti Lietuvai apsikrikštyti savarankiškai. Pirmojo savo bandymo apsikrikštyti metu Gediminas pasiekė tik tiek, kad 1324 m. iš Rygos į Vilnių atvykę popiežius legatų (pasiuntinių) atstovai tų metų pab. patvirtino 4 metų paliaubas tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino; netrukus po to Gediminas sudarė minėtą sąjungą su Lenkija ir bandė suartėti su Vengrija. Bene kritiškiausiu Lietuvai XIV a. I pusės tarpsniu, t.y. po kryžiuočių bei kryžininkų 1329 m. žygio į Žemaitiją ir 1337-1338 m. lietuvių prie Nemuno žemupio patirtų pralaimėjimų, Gediminas nutarė dar kartą mėginti apsikrikštyti ir šia intencija užmezgė ryšius su Čekijos pranciškonais. 1341 m. į Lietuvą krikštyti Gedimino ir jo pavaldinių jau buvo atvykę čekų misionieriai, tačiau tų metų paskutinę savaitę Gediminas buvo nužudytas (galimas daiktas, nunuodytas). Šio nužudymo iniciatoriais galėjo būti tiek Vokiečių ordino vadovybė, tiek senosios tautinės lietuvių religijos šalininkai, tiek LDK stačiatikiai; kai kurie tyrinėtojai spėja, kad apie sąmokslą nužudyti Gediminą žinojo, bet jokių veiksmų prieš sąmokslininkus nesiėmė jo sūnus Jaunutis,– būtent jis tuoj po tėvo mirties tapo nauju Ldk. Reikšmingiausi LDK pasiekimai Gedimino valdymo laikotarpiu:
1. Panaikinta LDK politinė blokada.
2. Žymiai sustiprėjo LDK karinė galia.
3. LDK iš vidutinio dydžio valstybės transformavosi į didvalstybę.
4. Vilnius ėmė virsti europinio tipo miestu.