Kęstutis (~1300-1382 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1381-1382 m.). 1337-1381 m. - LDK submonarchas (Trakų kunigaikštis; iš pradžių rezidavo Senuosiuose Trakuose, nuo ~1376 m. - jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje). Gedimino sūnus, Tautvilo, Vytauto, Žygimanto (=Vaišvilo?) ir Daujoto tėvas; be šių sūnų, dar turėjo dukterį Rimgailę. LDK submonarchu tapo po 1345 m. perversmo, kuomet, susitaręs su Algirdu, nuvertė nuo didžiojo kunigaikščio sosto Jaunutį.

Kęstučio valdymas ir jo reikšmė

Valdydamas Trakų kunigaikštystę sėkmingai vadovavo LDK vakarinių sienų gynybai, ne kartą vedė LDK kariuomenę į Prūsiją. Buvo itin sąžiningas kunigaikštis: priešams visada pranešdavo kada priešą puls. Nuolat rėmė su Lenkija dėl Volynės kovojusį brolį Liubartą. Kęstučiui teko patirti ir pralaimėjimų,- Strėvos mūšyje (1348 m.), prie Kauno pilies (1362 m.). 1361 m. jis trumpam buvo patekęs į Vokiečių ordino nelaisvę. 1349 ir 1358 m. derėjosi su Vokietijos imperatoriumi ir Čekijos karaliumi Karoliu IV dėl vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir katalikiško Lietuvos krikšto (Vokiečių ordinas, bandydamas nutraukti jam pražūtingus Lietuvos ir Čekijos ryšius bei užkirsti kelią tolimesniam Lenkijos stiprėjimui, 1352-1356 m. netgi talkininkavo Kęstučiui ir Liubartui jų kovoje su Lenkija).
Kovodamas dėl valdžios su 1381 m. jo paties nuo LDK sosto nuverstu Jogaila, 1382 m. rugpjūtį Kęstutis buvo klastingai suimtas, įkalintas Krėvos (ar Vilniaus Kreivojoje) pilyje ir netrukus Julijonos Algirdienės arba Skirgailos nurodymu pasmaugtas Jogailos tarnų.