Ištraukos iš EU 2002 m. pranešimo

„Mokslo politika Europos Sąjungoje“

Mokslas apibrėžiamas kaip priemonė patenkinti smalsumui, tiekti kasdienių problemų sprendimus, gerinti gyvenimo kokybę, suprasti, kaip mus supantys daiktai veikia, ir stimuliuoti ekonomiką.

Nežiūrint to, kad moterys sudaro daugiau negu pusę Europos gyventojų ir nemaža jų mokesčių dalis panaudojama mokslo ir technologijų plėtojimui, mokslo kūrime dalyvauja nedaug moterų.

Moterys turi turėti vienodas galimybes pasidžiaugti pranašumais, kuriuos suteikia sėkminga mokslinė karjera, ir būti įtrauktoms į sprendimų, nustatančių mokslinių tyrimų prioritetus, priėmimą. Jų indėlis yra gyvybiškai svarbus tolimesniam Europos mokslo vystymui, kad mokslas ir jo taikymai pasiektų aukščiausius standartus pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti būtina panaudoti ir moterų, ir vyrų geriausius intelektualinius resursus.

Europos komisija siūlo įgyvendinti lyčių lygybės politiką visose institucijose, programose, mokslo politikoje, ir numato šitokias priemones:

l Vienodas elgesys – užtikrinti, kad su vyrais ir moterimis būtų vienodai elgiamasi;

l Teigiamas veiksmas – specialūs veiksmai, viešinant kliūtis;

l Lygybės tendencijos – integruoti lyčių lygybę į sistemas, struktūras, institucijas, programas, politiką ir praktiką.

Lyčių lygybės tendencijos mokslo politikoje nubrėžtos jau 1988.09.16 Europos Parlamento rezoliucijoje „Mokslas ir mokslo tyrimai“. Joje teigiama, kad moterų deficitas akademiniame ir moksliniame gyvenime yra svarbi problema, reikalinga praktinių paskatų. Europos Sąjungos valstybės kviečiamos paremti priemones, didinančias moterų dalyvavimą aukščiausiuose universitetų ir mokslo tyrimo institutų lygmenyse. Atkreipiamas dėmesys, kad labai mažai moterų yra ministerijų Mokslo tarybose, skirstančiose finansavimą mokslo tyrimo darbams.