Straipsnis atspausdintas laikraštyje „Mokslo Lietuva“, 2002 m., Nr. 10(256), p. 13.

Žalia spalva surinktas tekstas lakraščio redakcijos buvo neatspausdintas.

Nuo lygių teisių prie lygių galimybių

Demokratija deklaruoja lygias visų piliečių teises šalies gyvenime. Moterų galvos sudaro pusę visų Žemės intelektualinių pajėgumų. „Šiandienos problema yra perėjimas nuo lygių teisių prie lygių galimybių. Šis perėjimas nebus užbaigtas tol, kol moterys ir vyrai visame pasulyje neturės lygių galimybių užimti vadovaujančius postus“ (Donaldas J. Johnstonas, OECD generalinis direktorius, Europos komisijos pranešimas „Mokslo politika Europos Sąjungoje“ p. 57, http://www.cordis.lu/rtd2000/science-society/women.htm). Fizika vaidina svarbiausią vaidmenį pasaulio, kuriame gyvename, pažinime, o fizikai įneša didelį indėlį į tautos gerovę ir ekonomikos vystymą. Fizikų žinių ir jų problemų sprendimo meno reikia daugelyje profesijų, pramonei ir visai visuomenei. Norėdama klestėti šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame technologiniame pasaulyje, kiekviena šalis turi siekti savo moterų ir vyrų, užsiėmusių svarbių jų gerbūviui sprendimų paruošimu, aukšto išsilavinimo.

Taigi, fizikos išmanymas yra svarbi kiekvieno gyventojo bendro raštingumo dalis. Dar daugiau, žengiančios pirmyn fizikos supratimas yra jaudinantis intelektualinis iššūkis, duodantis naudos iš įvairių, vienas kitą papildančių metodų, kuriuos iš daugelio kultūrų tiekia ir moterys, ir vyrai. Moterys taip pat gali ir turi įnešti savo indėlį į žmonijos gerovę ir per fiziką. Kadangi šiuo metu fizikoje jų dirba nedaug, tai moterys yra neišnaudotas intelektualinis rezervas. Norint suprasti, kodėl tiek mažai moterų pasirenka fiziką, ir išplėtoti strategijas jų skaičiui ir įtakai padidinti šių metų kovo mėn. 7–9 dienomis Paryžiuje buvo sukviesta tarptautinė konferencija „Moterys fizikoje“. Tarp daugiau negu 300 delegačių iš 65 šalių buvo ir keturios Lietuvos fizikės. Universitetams atstovavo Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto docentė Dalia Šatkovskienė, vidurinėms mokykloms – Ažuolo vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Saulė Vingelienė, o mokslo tyrimo institutams – Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotoja, dr. Rasa Kivilšienė ir vyresnioji mokslo darbuotoja, dr. Alicija Kupliauskienė, kuri buvo ir delegacijos vadovė.

Konferenciją organizavo Tarptautinė grynosios ir taikomosios fizikos sąjunga (IUPAP), jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ir parėmė per dvi dešimtis kitų tarptautinių ir nacionalinių organizacijų. Tris dienas vykusių diskusijų plenariniuose ir 6 sekcijų posėdžiuose rezultatas buvo pakutiniosios dienos popietę priimtos 8 konferencijos rezoliucijos. Jas kiekvienos šalies delegatės turi išversti į savo nacionalines kalbas ir perduoti atsakingoms institucijoms.

Moterų skaičiaus fizikoje didinimo ištakos yra vidurinėse mokyklose. Kadangi mergaitės daug dažniau už berniukus nepasitiki savo jėgomis, vengia varžytinių, nepakankamai vertina savo galimybes, labai svarbus tėvų ir mokytojų padrąsinimas. Jie turėtų laiku pastebėti gabias fizikai mokines, sudaryti joms galimybę pamatyti fizikos teigiamą įtaką visuomenės gyvenime. Fizikos mokymo metodai turėtų būti tokie, kad ir mergaitės susidomėtų fizika. Įstojusios į universtetą jos turėtų sutikti geranoriškus ir pasišventusius savo darbui dėstytojus, pateikiančius fiziką kaip tarpdisciplininį mokslą, suprantamą daugumai. Šio straipsnio autorės asmeninė patirtis rodo, kad labai svarbu studentus anksti įtraukti į mokslinį darbą, pasiūlant aktualias, įdomias temas.

Jeigu studentė gerai mokosi, jai nebūna didelių kliūčių tęsti studijas doktorantūroje. Svarbiausia kliūtimi gali būti jos pačios noro nebuvimas. Konferencijoje susidarė įspūdis, kad didžiausias skirtumas tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių pasirodo tuomet, kai jaunas žmogus (moteris ar vyras) baigia studijas ir įgyja išsvajotą daktaro laipsnį. Buvusiose Tarybų Sąjungos sudėtyje ar jos įtakos zonoje šalyse po doktorantūros sėkmingo baigimo paprastai gaunamas nuolatinis darbas dažniausiai toje pačioje įstaigoje. Jaunam daktarui ir toliau vadovauja buvęs mokslinis vadovas, todėl praeina gana ilgas laikotarpis, kol jaunas mokslininkas imasi dirbti savarankiškai. Moterims savarankiško darbo startą dar užtęsia vaikų gimdymas ir auginimas, todėl vyrams daryti tolimesnę karjerą sekasi geriau.

Išsivysčiusiose, senas mokslo tradicijas turinčiose šalyse visi jauni mokslininkai nuo vienos iki keleto kadencijų padirbėja laikinose podaktarinėse pareigose ne toje pačioje, kur įgijo daktaro laipsnį, įstaigoje. Šių šalių statistiniai duomenys rodo, kad iki 35 metų amžiaus nuolatinį darbą susiranda dauguma vyrų ir mažuma moterų, nes joms šeimos turėjimas stabdo karjerą. Tai yra labai blogai ne tiktai mokslinikėms, bet per ilgesnį laiką atneš žalos ir pačiam mokslui. Į išmokslinimą įdėtos lėšos neefektyviai panaudojamos. Be to, savarankiškai dirbti ir gauti finansavimą moksliniams tyrimams gali tiktai nuolatinę darbo vietą turintis mokslinkas. Jo galimybės didėja, jam užimant vis aukštesnes pareigas.

Problemoms, su kuriomis susiduria moterys, skiriamas nepakankamas dėmesys, kadangi universiteų ir mokslo institutų vadovybėje dominuoja vyrai. Konferencijos rezoliucijose rekomenduojama moteris įtraukti į universitetų ir fizikos fakultetų vadovybę, ypač į formuojančius pagrindinę politiką komitetus. Moterys turi teisę įtakoti politiką, kuri lemia jų pačių likimus. Labai svarbu, kad jaunos fizikės matytų, kad moterys yra sėkmingos mokslininkės ir lyderės, sugebančios derinti karjerą ir šeimą.

Prie moterų skačiaus fizikoje didinimo gali daug prisidėti ir Lietuvos fizikų draugija (LFD) bei Lietuvos mokslininkų sąjunga. Lietuvos fizikų draugija, vykdydama Europos fizikų draugijos (EPS) rekomendacijas, jau sudarė moterų grupę, kurios atstovė A.Kupliauskienė įtraukta į EPS valdybos Moterų sekciją. LFD interneto svetainėje http://www.itpa.lt/LFD moterims paskirtas atskiras puslapis lietuvių ir anglų kalbomis. Jame jau galima surasti daugiau informacijos apie konferenciją „Moterys fizikoje“, jos rezoliucijas, Lietuvos fizikių stendinį pranešimą, nuotraukas iš konferencijos, humoro. Puslapis nuolat papildomas. Jame pradėta eksponuoti informacija apie šiuo metu dirbančias fizikes. Ketinama paskirti atskirus skyrelius fizikos mokytojoms ir praeityje dirbusioms žymioms Lietuvos fizikėms. Tačiau LFD turėtų padaryti dar daugiau. Kartu su kitomis organizacijomis ji turėtų rinkti ir padaryti prieinamais statistinius duomenis apie moterų dalyvavimą fizikoje visais lygmenimis, įtraukti moteris į draugijos organizuojamų konferencijų ir seminarų organizacinius komitetus bei kviestinėmis pranešėjomis, įtraukti moteris į draugijos žurnalų redkolegijas.

Kadangi fizika vaidina lemiamą vaidmenį pasaulio pažinime, kiekviena tauta turėtų būti suinteresuota suteikti gerą fizikinį išsilavinimą visiems savo gyventojams ir paremti turinčius gabumų mokymuisi bei mokslo tyrimams savo piliečius. Čia lemiamas vaidmuo tenka vyriausybei, kuri privalo užtikrinti, kad moterys turėtų tokias pat galimybes sėkmingai karjerai kaip ir vyrai. Todėl turi būti moterų finansavimą skirstančiuose komitetuose. Finansavimą skirtančios įstaigos turi kaupti statistinius duomenis apie dalyvaujančių konkursuose lytį ir apie moterų ir vyrų, padavusių paraiškas ir gavusių finansavimą, skaičių santykį.

Moterys privalo suprasti, kad sėkminga karjera daug priklauso ir nuo jų pačių aktyvumo, pasitikėjimo savimi. Dauguma jų yra aukštos erudicijos ir profesinės kvalifikacijos, todėl nereikia drovėtis šito parodyti. Daug problemų išsispręstų savaime, jeigu moterų fizikoje dirbtų daugiau. Vadovės išmokytų savo doktorantes žaidimo taisyklių, paruoštų jas negailestingai konkurencinei kovai darbo rinkoje.

Dr. Alicija Kupliauskienė,

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja,

e-mail:akupl@itpa.lt, http://www.itpa.lt/~akupl