Kodėl mažai moterų dirba fizikoje?

Mokslas apibrėžiamas kaip priemonė patenkinti smalsumui, tiekti kasdieninių problemų sprendimus, gerinti gyvenimo kokybę, suprasti, kaip mus supantys daiktai ir prietaisai veikia, ir stimuliuoti ekonomiką. Mokslo kūrime dalyvauja nedaug moterų, nors jos sudaro daugiau negu pusę pasaulio gyventojų, ir dalis jų mokesčių panaudojama mokslo ir technologijų plėtojimui. Dėl to moterys turi turėti vienodas galimybes pasidžiaugti pranašumais, kuriuos suteikia sėkminga mokslinė karjera, ir dalyvauti sprendimų, nustatančių mokslinių tyrimų prioretitus, priėmime. Tačiau ir pasaulyje, ir Lietuvoje fizikos bei techiškose srityse, kur reikalingas tvirtas fizikos žinių pagrindas, dirba labai mažai moterų. Kadangi fizikos žinios yra viena iš esminių šiuolaikinės globalios ekonomikos, paremtos aukštosiomis technologijomis, atramų, pasaulis daugiau laimėtų, jeigu ir moterys, ir vyrai vienodai dalyvautų fizikos ir su ja susijusiose srityse. Lietuvos moterų aktyvesnis dalyvavimas moksle svarbus ir tolimesnei Europos mokslo plėtrai, kad Europos mokslas ir jo taikymai pasiektų aukščiausius standartus pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti reikia panaudoti ir moterų, ir vyrų geriausius intelektualinius resursus.

Tikslu suprasti, kodėl tiek mažai moterų pasirenka fiziką, ir numatyti strategijas, kaip padidinti jų skaičių bei įtaką, šių metų kovo mėnesio 7 – 9 dienomis Paryžiuje buvo sukviesta tarptautinė konferencija „Moterys fizikoje“. Ją organizavo Tarptautinė grynosios ir taikomosios fizikos sąjunga (IUPAP), o parėmė Europos fizikų draugija (EPS),UNESCO ir dar apie dvi dešimtis tarptautinių ir nacionalinų agentūrų ir organizacijų. Konferecijoje dalyvavo per 300 delegačių iš 65 šalių. Lietuvai atstovavo keturių fizikių delegacija, vadovaujama Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, dr. Alicijos Kupliauskienės. Vilniaus universitą atstovavo docentė Dalia Šatkovskienė, mokytojas – Ąžuolo vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Saulė Vingelienė, jaunąsias fizikes – fizikos mokslo istorikė, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotoja, dr. Rasa Kivilšienė.

Konferencijoje buvo nagrinėjamos šios problemos:

– mergaičių skatinimas pasirinkti fiziką,

– sėkmingos fizikės karjeros užtikrinimas,

– moterų atstovavimo fizikos organizacijų valdymo struktūrose nacionaliniu ir tarptautiniu mastu užtikrinimas,

– fizikos įstaigų struktūros ir moterų darbo sąlygų pagerinimas,

– įvairių pasaulio regionų patirties apibendrinimas,

– balansavimas tarp šeimos ir karjeros.

Konferecijoje buvo išklausyta 11 plenarinių pranešimų, kuriuos perskaitė didžiausių bei įtakingiausių pasaulio valstybių atstovės, pasiekusios svarių laimėjimų moksle ir vadovaujančios fakultetams ar laboratorijoms, – iš JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Japonijos, Rusijos, Egipto, Indijos, Brazilijos. AIP Statistinių tyrimo centro direktorius Roman Czujko apibendrino moterų, dirbančių fizikoje, tarptautinių tyrimų rezultatus. Pirmąją ir antrąją konferencijos dienas kiekviena dalyvė dirbo mažose grupėse pagal pasirinktas vieną ar dvi temas iš jau paminėtų svarbiausų problemų. Apibendrinus mažų grupių pasiūlymus, buvo paruostos 8 rezoliucijos, kurios buvo aptartos ir vieningai priimtos paskutiniąją dieną.

Svarstant mergaičių sudominimo fizika problemas pastebėta, kad jos skirtingos išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Tačiau buvo pastebėta ir daug bendrumų. Visų šalių atstovės skundėsi, kad vadovėliai parašyti sausai, dėstoma medžiaga nesiremia gyvenime sutinkamais pavyzdžiais, kurie sukeltų mokinių smalsumą sužinoti, kodėl vyksta vieni ar kiti reiškiniai, kaip veikia prietaisai, skatintų patiems ieškoti paaiškinimų. Pamokose reikėtų naudoti daugiau žaislų ir iliustracijų. Kadangi mergaitės daug dažniau nepasitiki savo jėgomis negu berniukai, mokytojai turėtų jas padrąsinti, pasakoti apie daug pasiekusias pasaulio ir savo šalies mokslininkes, paskatinti rinktis fiziką, daugiau aiškinti apie geresnes darbo, kvalifikacijos įgijimo galimybes. Pastebėtas glaudesnio ryšio tarp universitetų ir mokytojų teigiamas poveikis. Pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijos kėlimas universitetuose apie 10% padidina stojančiųjų skaičių. Mokytojai turėtų vaikams aiškinti, kad mokslas yra gerai, kad jis naudingas visuomenei, ir moterys jame gali daug nuveikti.

Sėkminga karjera prasideda nuo universiteto bei mokslinio vadovo pasirinkimo. Kiekviena studentė turi žinoti, ko ji nori, pasitikėti savimi, daug žadėti ir daug skelbti apie save, sekti gerais fizikais, nesidrovėti klausti, tapti žymia, t.y. parašyti knygą, siekti gerai apmokamo darbo, stengtis užimti aukštas pareigas. Ji turi suprasti, kad jai teks nuolat kovoti, nes pati sistema yra prieš ją. Turtingose šalyse daugiau darbo vietų, svarbi universitetų reputacija, geriau mokomos ir mergaitės. Besivystančiose šalyse svarbūs ryšiai su užsienio mokslo centrais, nes jų gyventojams reikia rengtis žiauriai konkurencinei kovai darbo rinkoje, kuri egzistuoja Europos sąjungoje ir pasaulyje. Todėl universitetai turi išmokyti moteris, o Lietuvoje ir vyrus, taip vadinamų žaidimo taisyklių, kad jos mokėtų išsilaikyti ir iškilti. Visi priėmimo į darbą ir konkursų etapai turi būti skaidrūs, reikalavimai pretendentams iš anksto paskelti, o atrinkimo kriterijai aiškūs. Pastebėta, kad firmų mokslinio tyrimo laboratorijose moterims geriau sekasi daryti karjerą, jos sparčiau kyla karjeros laipsteliais ir jų daugiau užima vadovaujančias pareigas negu fundamentinius tyrimus darančiuose universitetuose. Konkursiniuose komitetuose bei komisijose, skirstančiose lėšas moksliniams tyrimams, turi būti moterų. Buvo siūloma nacionalinėms fizikų draugijoms įkurti grupes, atsakingas už moterų karjerą, rinkti informaciją apie jas ir sekti jų progresavimą. Lietuvos fizikų draugijos valdyboje sudaryta moterų sekcija, apie kurios veiklą ir darbo rezultatus galima sužinoti Lietuvos fizikų draugijos svetainėje www.itpa.lt/LFD. UNESCO ir IUPAP pasiūlyta sudaryti galimų pranešėjų moterų konferencijose sąrašus, finansuoti jų vasaros mokyklose skaitomus pranešimus. Kiekviena moteris turi teisę būti laiminga motina, todėl universitetuose ir mokslo įstaigose turi būti pasirūpinama ir vaikų priežiūros įstaigomis. Dažnas reiškinys fizikų šeimos, todėl kartais fizikės karjera sugriūna, kai abu sutuoktiniai negali gauti darbo tame pačiame mieste. Universitetams siūloma kurti daugiau darbo vietų abiems fizikams.

Moterų atstovavimas fizikos organizacijų valdymo struktūrose nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, reiškia, kad buvo kalbama apie formalias pareigas struktūrose, kur kontroliuojami žmonių panaudojimas ir finansiniai šaltiniai mokslui. Moterys čia reikalingos srities sveikatai ir nuomonių įvairovės padidinimui. Taip vadinams žaidimo taisykles yra sukūrę vyrai, pagal kurias turi žaisti ir moterys, tačiau ir jos turi teisę dalyvauti nustatant, koks mokslas yra geras ir koks blogas. Kadangi fizikos tyrimams reikia nemažų finansinių išteklių, kurie daugelyje šalių skiriami iš valstybės biudžeto konkurso tvarka, labai svarbu, kad moterys nebūtų skriaudžiamos, skirstant finansavimą. Todėl jų turi būti visose komisijose, kurios skirsto pinigus, apdovanojimus, premijas, parenka pranešėjus konferencijose ar pretendentus aukštoms pareigoms užimti. Ne visi žmonės turi lyderio savybių, todėl talentus reikia anksti pastebėti, puoselėti, ruošti vadovaujančioms pareigoms. Kaip savo pranešime pažymėjo Rusijos akademikė I.P.Ipatova, mokslo sistema tokia, kad ne visada vadovas ieško žmonių ir tokios organizacinės sistemos, kad gautų maksimalią naudą. Todėl potencialus būsimas vadovas, ypač moteris, dažnai yra dirbtinai smukdomas. Tai padaryti nėra sunku, nes dėl ilgus amžius trukusios patriarchalinės sistemos moterys dažnai stokoja pasitikėjimo savimi, turi psichologinių problemų dėl savo galimybių realaus įvertinimo, vengia varžytis su savo šalies ir užsienio mokslininkais vyrais, todėl būdamos aukštos erudicijos ir kvalifikacijos drovisi šitai parodyti ir nemoka pasinaudoti. Rengiant moteris vadovaujančiam darbui svarbu anksti išaiškinti galimus vadovus, sudaryti sąlygas tobulinti lyderio sugebėjimus, išnaudoti kultūrinius ir nacionalinius pranašumus, pasirūpinti, kad visi parinkimo etapai būtų skaidrūs.

Didelių nusiskundimų dėl darbo sąlygų, saugumo dirbant naktį ar savaitgaliais nebuvo. Japonės skundėsi sparčiai plintančiu seksualiniu priekabiavimu bei labai ilga darbo trukme. Jos yra įkūrusios organizaciją, kuri viešina priekabiavimo faktus. Tuo tarpu balansavimas tarp šeimos ir karjeros bei regioniniai skirtumai tarpusavyje tampriai susiję. Kairo universiteto (Egiptas) Fizikos fakulteto prodekanė Yosr Gamal pabrėžė, kad musulmoniškose šalyse būtina ištekėti, t.y. susirasti gerą vyrą, kuris leistų žmonai dėstyti universitete ir dirbti mokslinį darbą. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse daug fizikių lieka vienišos. Tačiau moterys raginamos turėti šeimą, auginti vaikus ir reikalauti, kad universitetai sudarytų sąlygas suderinti darbą ir motinystę, t.y. laisvas darbo grafikas, nenormuota darbo diena, darbas namuose. Yra pastebėtas įdomus faktas, kad fizikių procentas mažėja šalyse, einant nuo pusiaujo link šiaurės ar pietų poliaus, bei kylant karjeros laiptais. Lietuvai taip pat galioja šis empyrinis dėsningumas. Studentų ruošime Lietuva yra patekusi ir į konferencijos organizatorių paruoštą anekdotų skyrių, kadangi pas mus 5 universitetai 1996–2001 metų laikotarpiu išleisdavo 133 fizikos bakalaurus vidutiškai kasmet. Jų tarpe 83 vyrus ir 50 moterų. Visi supranta, kokio skaičiaus ir kokios kvalifikacijos dėstytojų kolektyvas turėtų dirbti kiekviename universitete, kad pagal visuotinai priimtas programas butų paruošiami galintys konkuruoti darbo rinkoje fizikai. Taip pat konferencijos organizaciniam komitetui pasirodė nerimta, kad Lietuvoje 9 mokslo įstaigos (6 universitetai ir 3 mokslo tyrimo institutai) per metus paruošia vidutiniškai 14 fizikos mokslų daktarų (12 vyrų ir 2 moteris). Indijos mokslų instituto Teorinių tyrimų centro vadovė Robini Godbole mano, kad moterų vadovaujančiose pareigose problema savaime išsispręs, kai padidės moterų skaičius fizikoje. Čia jau pasiekta, kad pusė fizikos mokytojų yra moterys.

Dr. Alicija Kupliauskienė,

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

E-pašto adresas akupl@itpa.lt

WWW svetainė http://www.itpa.lt/~akupl

Užrašai po nuotraukomis.

1 nuotrauka. Prie UNESCO rūmų, kuriuose vyko konferencija, stovi iš kairės į dešinę Alicija Kupliauskienė, Rasa Kivilšienė ir Saulė Vingelienė. Fotografavo Dalia Šatkovskienė.

2 nuotrauka. Prie Lietuvos stendo Saulė Vingelienė ir Rasa Kivilšienė kartu su Pietų Afrikos respublikos delegacijos vadove Jaynie Padayachee.

3. nuotrauka. Prie Lietuvos stendo Alicija Kupliauskinė ir Rasa Kivilšienė.