Iš "Fizikų žinių" - "Lietuvos fizikos rinkinio" priedo - 1991m. Nr.1

Kostas UŠPALIS

Lietuvos Mokslų Akademijos Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (MA TFAI)

"LIETUVOS FIZIKOS RINKINIO" IŠTAKOS

Žurnalo 30-mečio proga

Pokario laikotarpiu, maždaug šeštojo dešimtmečio viduryje, jau išaiškėjo pagrindinės fizikos mokslinių tyrimų teorinės ir eksperimentinės kryptys Lietuvoje: kvantinė atomų teorija, puslaidininkių fizika bei atomų ir molekulių spektroskopija. Lietuvos Mokslų Akademijoje, Vilniaus universitete bei kitose aukštosiose mokyklose susikūrė atitinkamos laboratorijos, katedros, pagausėjo rašomų ir ginamų disertacijų, mokslinių straipsnių. Tačiau tie straipsniai buvo išsklaidyti po įvairius leidinius: Mokslu Akademijos, Vilniaus universiteto, kitų aukštųjų mokyklų mokslo darbus. Tie darbai išeidavo nereguliariai, juose spausdinami straipsniai buvo labai įvairios apimties, dažnai nerecenzuojami, kai kurie jų menko mokslinio lygio. Dalis straipsnių buvo spausdinama lietuvių kalba, todėl daugeliui mokslininkų už Respublikos ribų likdavo nežinoma. Kilo idėja leisti visai Lietuvai vieną fizikos mokslinį žurnalą. Sunku dabar pasakyti, kas tą idėją neoficialiai pasiūlė pirmasis, tačau 1956-1957 m. apie tai jau kalbėjo profesoriai Povilas Brazdžiūnas ir Adolfas Jucys. Jie ir buvo aktyviausi tos idėjos skleidėjai. Fizikos mokslinio žurnlo leidimo sunkumai jau minimi ir 1957 m. dokumentuose, pvz., sausio 11 d. Fizikos-matematikos institute Mokslinės Tarybos protokole. Tų pačių metų rugsėjo mėn. minėtas klausimas buvo iškeltas Fizikos ir matematikos institute Mokslinėje Taryboje ir MA Koordinacinėje leidybinėje taryboje.

Tačiau žurnalo leidimo reikalai nejudėjo iš vietos. 1958 m. vasario 1 d. Vilniuje vykusiame III Respublikiniame fizikos mokslo darbuotojų pasitarime žurnalo leidimo klausimą svarstyti pasiūlė K. Ušpalis. Jam pritarė daugelis pasitarimo dalyvių: H. Horodničus, H. Jonaitis, M. Mikalkevičius, V. Tolutis, J. Viščakas ir kt. Nutarta pradėti rengti bendrą fizikos ir matematikos žurnalą. Nutarimą vykdyti pavesta pasitarimo prezidiumui, kurį sudarė A. Jucys, P. Brazdžiūnas, H. Horodničius, V. Kaveckis, S. Raškovskis, LKP CK Aukštųjų mokyklų skyriaus vedėjas V. Uogintas ir LTSR Švietimo ministerijos atstovas V. Liutikas.

Žurnalo leidimo klausimas toliau buvo gvildenamas 1958 m. gegužės 12 d. Vilniuje įvykusiame fizikų ir matematikų aktyvo pasitarime, kuriame, be fizikų, dalyvavo matematikai P. Katilius, J. Kubilius, R. Uždavinys, astronomas P. Slavėnas ir kiti. Fizikos ir matematikos instituto Matematikos sektoriaus vadovas J.Kubilius pasiūlė rengti ne vieną, bet du žurnalus - atskirai fizikos, atskirai matematikos. Jo nuomone, medžiagos užteks. Juk mokslo darbuotojų gausėja, jų kvalifikacija kyla, todėl ir mokslinių straipsnių daugės. Šiek tiek paabejoję, V. Kubiliaus nuomonei pritarė ir fizikai. Buvo aptarti ir būsimųjų žurnlų pavadinimai. Pasiūlymų buvo gana ivairių: Lietuvos fizikos (matematikos) žurnalas, Lietuvos fizikos (matematikos) mokslo darbai (žinios), Acta physica (mathematica) Lithuanica, Lietuvos fizikos (matematikos) rinkinys ir kt. Visi manė, kad geriausia būtų juos pavadinti žurnalais, bet A. Jucys ir P. Brazdžiūnas labai abejojo, ar pavyks gauti sutikimą žurnalams leisti, nes tokius leidimus duodavo sąjunginės žinybos (TSRS MA, TSKP CK). Turint galvoje tuometinį fizikos ir matematikos mokslo lygį Respublikoje, tokio leidimo buvo sunku tikėtis. Nepritartų tarybinė vadovybė ir lotyniškiems pavadinimams. Tačiau mokslo darbų rinkinius leisti - Respublikos mokslo organizacijų kompetencija. Todel ir buvo nutarta naujuosius žurnalus pavadinti rinkiniais. Daugelis laikėsi nuomonės, kad straipsniai būtų spausdinami rusų kalba. Buvo ir kita nuomonė, kad straipsnio kalbą pasirinktų patys autoriai. Pritarta pirmajai nuomonei, nes daugiau vilties pakliūti į Sąjungoje prenumeruojamų leidinių katalogą. Pavadinimą buvo nutarta rašyti ir lietuvių, ir rusų kalba.

Buvo apsvarstyta ir žurnalų redakcinių kolegijų sudėtis. Prof. P. Brazdžiūnas atsakinguoju "Lietuvos fizikos rinkinio" redakturiumi pasiūlė prof. A. Jucį. A. Jucys atsisakė ir savo ruožtu pasiūlė P. Brazdžiūną, motyvuodamas tuo, kad P. Brazdžiūnas turi nemažą redagavimo patirtį - redaguoja VVU darbus (fiziką), yra parašęs keletą vadovėlių, domisi fizikos terminais, gerai moka ne tik lietuvių, bet rusų ir vokiečių kalbas. Tie argumentai ir nulėmė. Dauguma pasitarimo dalyvių palaikė prof. P. Brazdžiūno kandidatūrą. Redaktoriaus pavaduotoju, taip pat A. Juciui pasiūlius, kaip teorinės fizikos atstovą išrinko K. Ušpalį. Kitais redakcinės kolegijos nariais buvo išrinkti K. Baršauskas, A. Jucys, J. Martišius, J. Požela, V. Šugurovas, P. Tamutis, S. Vyčas.

Buvo nutarta pradėti žurnalus leisti nedelsiant, nuo 1959 m., planuojant kasmet po vieną (40 spaudos lankų) tomą, susidedantį iš 4 numerių. Nutarta prašyti Mokslų Akademijos Prezidiumą, kad leidybą apsiimtų tvarkyti Akademijos leidybinė grupė.

Tačiau šie nutarimai nebuvo iš karto vykdomi, nes žurnalų leidimui nepritarė MA prezidentas J.Matulis ir kai kurie kiti Prezidiumo nariai bijodami, kad minėti žurnalai nustelbs Mokslų Akademijos darbus. Paramos buvo sulaukta iš Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos. Kadangi žurnalų leidimą rėmė aukštųjų mokyklų (VVU, KPI, VVPI) vadovybės, tai, ministrui H. Zabuliui pritarus, žurnalui reikalingos lėšos ir popieriaus limitas buvo paskirti iš Ministerijos fondų. Žurnalus pavesta leisti Valstybinei politinės ir mokslinės literatūros leidyklai kaip planinius leidinius.

Dėl tokių organizacinių nesklandumų žurnalo leidimo pradžia nusitęsė dar porą metų. Medžiaga pirmajam tomui buvo pradėta rinkti 1960 m. Ją rinko ir preliminariai redagavo fizikos ir matematikos institute paskirta redaktorė. Leidyklai pirmųjų numerių medžiaga buvo pateikta tik 1961 m. viduryje. Pirmasis tomas dviem sudvejintais numeriais, nors ir pažymėtas 1961 m., išėjo iš spaudos tik 1962 m. antrojoje pusėje.