Rašytojas Gustavas Gontis gimė 1921 metų sausio 4 dieną valstiečių šeimoje Šiaulių valsčiaus Vinkšnėnų kaime.

Dar mažą, vos penkerių metų amžiaus, su vieneriais metais vyresniu broliu Vytautu tėvas pradėjo namie mokyti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. 1928 m. rugsėjo 1 d. jie abu buvo priimti į Pakarčiūnų pradžios mokyklos trečią skyrių.

Gustavas 1938 m. baigė Šiaulių valstybinę berniukų gimnaziją. Rudenį – jis jau Dotnuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos skyriaus studentas, o 1942 m. pavasarį išlaiko valstybinius egzaminus ir įgyja agronomo specialybę. Apie šį laikotarpį rašoma jo autobiografinėje knygoje „Sugriautos tvirtovės“ (2000).

1944 m. rugpjūčio 8 d. Gustavas Gontis pradėjo dirbti Radviliškio valsčiaus agronomu. 1945 m. vasario 1 d. persikelia dirbti į Jakiškių žemės ūkio mechanizavimo mokyklą (Joniškio r.) direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams.

Nuo 1947 m. birželio 10 d. jis jau dirba Joniškėlio (Pasvalio r.) žemės ūkio technikume mokomojo ūkio valdytoju, vėliau dėstytoju. Tas laikotarpis aprašytas spaudai parengtose knygose „Šviesos beieškant“ ir „Dirvonėlių tiesa“.

1951 m. lapkričio 1 d. skiriamas Rietavo (Plungės r.) žemės ūkio technikumo direktoriumi. Čia jis dirbo iki 1961 m. gegužės 1 d. Prisiminimai apie šį laikotarpį sugulė knygoje „Laisvės kibirkštėlė, arba Rietavo romanas“ (2002).

Nuo 1961 m. gegužės 2 d. pradeda dirbti Kapsuko (vėliau Marijampolės) gyvulininkystės (vėliau žemės ūkio) technikumo direktoriumi. 1969 metais, technikumą reorganizavus į tarybinį ūkį-technikumą, skiriamas direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams, o nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. dirba dėstytoju. 1981 m., išėjęs į pensiją, dar penkerius metus dirba dėstytojo darbą ne visu darbo krūviu.

Gustavas Gontis nuo Jakiškių žemės ūkio mašinų mechanizacijos mokyklos laikų visą laiką dėstė žemės ūkio mašinų discipliną – Joniškėlio žemės ūkio technikume žemės ūkio mechanizacijos, Rietavo ir Marijampolės technikumuose – agronomijos specialybės moksleiviams, o Marijampolės technikume, įkūrus žemės ūkio mechanizavimo skyrių, discipliną „Žemės ūkio mašinos“ skaitė nuo 1972 m. iki 1986 m. Pedagoginis stažas 42 m. Marijampolės laikotarpis aprašytas spaudai parengtoje knygoje „Verdenė“.

Eilėraščius rašyti pradėjo dar trečioje ketvirtoje klasėse. Rašė ir vėliau, bet ne taip intensyviai. Kiek daugiau parašė 1945–1946 m. Vėliau rašė pripuolamai, daugiausia dėmesio skirdamas darbui. Dirbant Rietave, sąsiuvinis su eilėraščių rankraščiais nusimetė. Išliko tik keletas 1946 m. rašytų eilėraščių.

Intensyviau pradėjo rašyti dirbdamas Marijampolės žemės ūkio technikume. 1978 m. rugpjūčio mėn., važiuodamas su kurorto kelialapiu į Druskininkus, pasiėmė ir aplanką su popieriumi. Ten parašė 160 p. „Vinkšnėnų kaimo istorijų“ pradžią. Rankraštį daug kartų perrašinėjo. Knyga buvo išleista 1999 m. Intensyviausiai pradėjo rašyti išėjęs pensijon. Vasarą – sodas, daržas, anūkai, bitės, o nuo spalio iki balandžio – ištisas rašymas.

1991 m. vasario mėn. 18 d. mirė žmona Liongina Gontienė. Ji nuo 1948 metų visą laiką dirbo kartu su vyru tose pat mokyklose – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją.

Be paminėtų išleistų ir spaudai parengtų prozos knygų, 2001 m. išleido bei 2004 m. parengė spaudai eilėraščių knygeles „Gyvenimo keliu“ bei „Neramios mintys“.

Duomenų apie autorių galima rasti ir „Žemės ūkio enciklopedijos“ (ŽŪE) III tome (Priedas), ir Marijampolės kolegijos muziejuje.